Akvariumas - penkmečio projektas

Kad namuose bus akvariumas, žinojau dar prieš namo statybas, todėl jau projektavimo metu, buvo priimti tam tikri sprendimai, kad akvariumo priežiūra vėliau neapkarstų :)

Visų pirmą, reikėjo pasirūpinti tvirtu pagrindu. Akvariumo vietoje, prieš betonavimą, nusimačiau kur kas rimtesnį grindų sumuštinį, kuris garantuotai laikytų, vieną kitą papildomą toną. Po pagrindu klojome, ne standartinį putplastį EPS100, o ekstrūdinį.

O dvigubame smėlbetonio sluoksnyje paskandinome nuo rostverko likusius armatūros karkaso gabalus. 

Taip pat, prie akvariumo numatytos vietos, atsivedžiau vandentiekį ir kanalizaciją. 

Vandentiekis tam, kad akvariumas visada turėtų nuolatinį šviežio vandens papildymą, o kanalizacija - kad būtų kur akvariumo vandens pertekliui išbėgti. Taip pat atsivedžiau keletą skirtingų elektros taškų, kad visą valdymą apšvietimo ir panašių įrenginių, galėčiau valdyti išmanaus namo sistema.

Įgyvendinus šiuos esminius momentus, keletą metų, taip ir stovėjo tuščia niša.... Ilgai galvojau kokio akvariumo noriu, o tiksliau, kokį akvariumą paveš piniginė :)

Vis pavartydavau "second hand" skelbimus, kol vieną dieną aptikau pagal išmatavimus "so so" tinkamą variantą. Pirminė vizija turėjo būt ne mažiau 3m ilgio akvariumas, bet susitaikėm ir su 2m :) Pirkau kartu su metaliniu rėmu ant kurio ir pastatėme akvariumą.

Jei pargabenimas, šio akvariumo kartu su rėmu, iš Rūklos į Vilnių atrodė iššūkis nemenkas, tai paieška baldininko, kuris apsiimtų pagaminti tinkamą baldą, buvo Mission Impossible 6. Ir saviems skambinaus ir per draugus, visi atvažiuoja, pakraipo ūsą ir dingsta be galų :) 

Taip ir prastovėjo akvariumas ant rėmo kokius metus, kol žmona nepaklausė - o tai, ko tu pats nenori jo pamėgint pagamint? 

-Baldų gamyba? Aš? NO WAY!

Tokią poziciją buvau užėmęs kokią savaitę, kol nepradėjau po truputį domėtis, kur čia MDF plokštes pjausto, kur čia MDF dažo ir kuo ilgiau domėjaus tuo darėsi aiškiau, o gal visgi ir pavyktų? :)

Taip gimė ir projektas ir įmonę radau, kuri ir supjovė ir nudažė, teliko tik parsivežt, o parsivežus susimontuoti :) 

Rėmas, tikrai ne idealiai suvirintas, ko pasekoje, teko priimti tam tikrus kompromisus. Statramsčiai suvirinti taip, kad atstumai tarp jų visi skirtingi. Tad teko susitaikyt su mintim, kad jei durelės ir varstysis, tai ne visos :) Už šios minties užsikabinęs surinkau apatinę dalį baldo. Dvi iš penkių durelių varstosi kuo puikiausiai, kitos - standžiai prisuktos prie rėmo :) Bet kažkokių nepatogumų tai nesukelia, nes atidaręs vienas dureles, puikiai prieini tiek prie vienos pusės tiek prie kitos, o ir sandeliuoti po akvariumu, kažko baisiai neketinome, tad "problem - solved".

Ilgai sukau galvą, o ką daryti su viršutine dalimi? Pirminė idėja buvo, susivirinti dar vieną metalinį rėmą, bet iš patirties su apatine dalimi žinojau, kad medis su metalu ir tikslumu susibendrauja ne kažką. Pasikonsultavęs su https://www.akvaart.lt/, ir išklausęs jų rekomendacijų, priėmiau sprendimą karkasą monuoti iš klijuotų bruselių ir tuo esu labai patenkintas. Darbas greitas ir paprastas, o fasadų montavimas prie tokio karkaso yra kur kas paprastesnis nei prie metalinio....

Užtrukau gerą dieną ir viršutinis karkasas su fasadais buvo baigtas. Kitąkart pirkčiau gal kiek kitokius lankstus, kuriuos galima reguliuoti ne tik pirmyn ir į šonus bet ir aukštyn/žemyn, ko pasekoje, teko šiek tiek pasižaisti kol visas dureles sureaguliavau į vieną aukštį.

Dar noriu praminėti, kad akvariumas yra atviras, todėl visa drėgmė, kuris kils nuo akvariumo, turėtų būti išnešiota rekuperatoriaus pagalba ir rezultate turėtume namuose turėti kažkiek daugiau drėgmės. Jei spintelė iš viršaus būtų uždara, reiktų ir akvariumui daryti dangtį, kad nuo drėgmės nepūstų MDF plokščių.

Ką daryčiau kitąkart kitaip? Turbūt nusimatyčiau rekuperatoriaus ištraukimo angą kiek arčiau akvariumo dėl dar geresnio oro paėmimo nuo akvariumo.

Namo automatizacija - pabaigos pradžia

Kaip sakoma - "Tobulumui nėra ribų". Nors mano sprendimui, iki tobulo, dar toli toli, tačiau judam į priekį ir generuojam naujas idėjas ir sprendinius. Beveik 4 metus namas buvo pilnai valdomas tik raspberry Pi pagalba ir nors veikė viskas stabiliai, bet ne iki galo tenkino pati architektūra. Sistema buvo stipriai priklausoma nuo raspberiuko ir jame esančios OPENHAB versijos. Su naujaujausia OH 3.X versija nustojo veikti mano pagrindinis protokolas, kuriuo buvo valdomi input'ai/output'ai. Tad turėjau du variantus, arba instaliuoti kitą programinę įrangą (pvz Home Assistant, ko daryti aš visai nenorėjau) arba likti su senąja versija ir "strigti laike". Kadangi nei vienas iš variantų netenkino, vis pasvajodavau apie PLC, bet taip rankos ir neprieidavo prie įgyvendinimo. Ir tai buvo tol, kol neužmačiau šio straipsniuko

 - http://www.pdnamas.lt/2021/08/30/renkames-protingo-namo-nugaros-smegenis-arba-kodel-raspberry-pi-neturetu-buti-namo-i-o-modulis/

Tai buvo gera paskata, pasidomėti visai nauju PLC, apie kurį prieš tai nebuvau girdėjęs nieko. Puoliau lyginti su Siemens, Wago ir panašiais valdikliais, bet kuo toliau domėjausi, tuo darėsi akivaizdu, kad visi kozeriai linkstą į CLICK PLC pusę. 

Visų pirmą - kaina. O kaina iš ties draugiška. Pats valdiklis ~100eur, praplėtimai ~70eur (16 inputų/ output'ų). Kiek praplėtimų reikia priklauso nuo jūsų poreikių. Mano atveju reikėjo 5 modulių. Jei bučiau bandęs panašų kiekį inputų/outputų realizuoti su Wago valdikliu, kaina būtų kelis kartus "riebesnė". Pats valdiklis yra USA produktas, bet yra atstovai ir Europoje, tad pristatymas buvo iš ties greitas. 

Programinė įranga - valdiklio programavimas yra tikrai paprastas ir elementarus (Iš oficialios svetainės reikia parsisiųsti  programą ir susiinstaliuoti). Internete tikrai daug medžiagos su pavyzdžiais. Jei neturite programavimo žinių - ne didelė bėda :) Porą dienų analizės ir valdiklis pažabotas :) 

Ar Raspberry pi vis dar reikalingas? O TAIP! Tik jo paskirtis kiek pasikeitė :) anksčiau visa namo logika buvo "aprašyta" pačioje "avietėje", o dabar visa tai perkelta į valdiklį. Raspberiuką naudoju visų sistemų apjungimui ir valdymui per vieną aplikaciją. Jame toliau sukasi Openhab (tik jau 3.x)  su įvairiausiais "binding'ais" į skirtingas sistemas: Rekuperatorius (MODBUS TCP), Click PLC (MODBUS TCP), Signalizacija (MQTT),Grindinis šildymas (MODBUS TCP), Kameros ir pan...

Rizikos: šiuo metu didžiausia rizika, "o kas jei valdiklis ims ir numirs?" smagu, kad rizika valdoma :) 

artimiausiu metu ketinu nusipirkti papildomą "atsarginį" valdiklį ir jį pasidėti kur lentynėlėje...Kitą vertus, tai yra lygiai tokia pat rizika, kaip kad, o kas jei suges šaldytuvas ar interneto routeriukas...na suges tai suges - pirksim naują, Iš esmės sugedus valdikliui, tikrai neliktume be šviesos. Tiesiog norėdami įjungti šviesą, tektų nueit į katilinę ir paduoti 24v įtampą atitinkamai relytei....Kadangi valdiklis industrinis, tikiu, kad artimiausiu metu su tokiom problemom nesusidurims :) 

Kaip namo automatizacija atrodo po 3metų

Pradėdamas rašyti šį straipsnį susimąsčiau, kaip turėčiau užvadinti jį. Pirma mintis buvo kažkaip į pavadinimą įkomponuoti terminą "išmanus namas", bet kuo toliau tuo labiau šio termino kratausi, nes tai kas yra vadinama "išmaniais namais"/"protingu namu" nieko bendro su protu neturi. Viso labo, tai tėra kažkokia, vienų ar kitų procesų automatizacija. Plius, man asmeniškai, tai yra tai, kad tau nereikia turėti n skirtingų programų telefone, skirtingiems procesams valdyti. Kad viskas yra vienoje vietoje ir patogiai. Jau ne retas, šiuolaikinis įrenginys turi vienokią ar kitokią programą jo valdymui ir žinant, kad tokių įrenginių namuose atsiranda vis daugiau ir daugiau, tampa iššūkiu nepasimesti tarp jų. Tad visos išmanios sistemos augiau ar mažiau tai ir bando spręsti. 

Kai pradėjau deliotis savo planus, dėl namo automatizacijos, puikiai žinojau, kad norėsiu nemažai daryti pats, todėl tam sprendimui pasirinkau Raspberry PI. Buvo daug nuogastavimų, kaip tas "raspberiukas" susidoros su mano užduotimis, todėl visą sistemą projektavau taip, kad jei kažkuriame x žingsnyje pamatysiu, kad "avietė" nesusitvarko su mano užduotimis, lengvai jį užkeisiu, bet kuriuo kitu, rinkoje esančiu produktu. Tačiau šiandien bėga jau treti metai ir galiu pasakyt, kad raspberiukas viršijo visus lūkesčius. Per tuos du su "kapeikom" metų, nebuvo nei pastrigęs, nei užlūžęs nei dar kitaip sugrybavęs.

Kodėl raspberry? Pats daug metų dirbu su Microsoft technologijomis ir man  didelis pliusas buvo, kad ant šio mikro kompiuterio buvo galima suinstalioti Windows'us. Šiai dienai mano raspberry pi sukasi ant Linux ir tuo labai džiaugiuosi :) Nors pradžioje turėjau didelių ambicijų viską programuoti pats, tačiau šiandien tą užmojį padėjau į šoną ir visą sprendimą leidžiu ant open source'inio produkto "OpenHab" ir tai buvo vienas geresnių sprendimų. OpenHab su savo užduotimis susitvarko puikiai ir naujų įrenginių prijungimas prie sistemos iš esmės yra kelių "button click'ų" klausimas. Produktas tikrai pritaikytas ir žmogui, be didensių IT žinių. 

O taip atrodo visa sprendimas:

Viska įranga paskirstyta per tris dėžutes:

1) Automatai

2) Relės

3) Silpnos srovės (tv antena, Telia keitiklis, maitinimo blokai, "avietė" ir t.t.)

Tarp visų trijų dėžių yra "tuneliukai" nuo vienos prie kitos tam, kad laisvai galėčiau prakišti laidus, atsiradus poreikiui.

Nemažas uždavinys buvo susitvarkyti su šusnimi laidų, kurie atkeliauja iš kiekvieno jungtuko. Teko paieškoti, interneto platybėse, kaip teisingai sukomutuoti kiekviena gyslą UPT laido, ir tam panaudojau specialius laidų jungimo terminalus, kurie gražiai susimontuoja ant DIN bėgelių. Prie vieno terminalo galima prijungti 3 gyslas. To dažnu atveju ir pakakdavo, o likusias laido gyslas tiesiog užslėpiau.

Kokias funkcijas ir kokius įrenginius šiuo metu esu prijungęs prie sistemos?

1) Rekuperatorius. Namuose sumontuotas įrenginys turi Modbus TCP sąsają, tad jo pajungimas buvo daugiau nei paprastas. 

2) Kiemo vartai. Telefonu valdau atidarymą/uždarymą

3) Signalizacija. Pagal namų judesio daviklius jungiu/išjungiu šviesą nakties metu.

4) Vejos laistymas. Pagal laikmatį įjungiu/išjungiu laistymą.

5) Šviesos. Visas namo šviesas valdome per telefoną. Smagu kai atsigulęs į lovą supranti, kad kažkur palikai šviesą ir vieno mygtuko paspaudimu užmigdai namą. Taip pat pagal saulės tekėjimo laiką esu sukonfigūravęs lauko apšvietimą, kad automatiškai įsijungtų/išsijungtų. Dar tokią, idomesnę situaciją turėjome namuose, kai praeitą savaitę sūnus (2m) sugalvojo kad 22val jam dar ne laikas miegot ir tiesiog pagauldytas į lovą, lipa lauk iš jos, eina į kitus kambarius, jungia šviesą ir tūsinasi. Tečiui trūko kantrybė, prisėdo prie PC ir sukonfigūvo funkciją "Jungiklių atjungimas", Ka daro ši funkcija? Ogi tik tiek, kad kai aktyvuojama ši funkcija, name šviesas galima valdyti tik telefono pagalba. Tad sūnus išlipęs iš lovos, pamėginęs porą kartų įjungti šviesą, grįžta atgal į lovą ir ramiai užmiega. Case Closed :)

Kas toliau?

1) Šildymo valdymas. 

Šiuo metu namuose yra sumontuotas dujinis katilas kurio valdiklis yra išvestas į svetainę ir pagal jo parodymus katilas sprendžia, kada įjungti/išjungti grindinį šildymą. Kaip bebūtų paradoksalu, man to pilnai ir užtenka, nes sąskaitos už šildymą yra iš ties mažos ir didelio poreikio valdyti papildomai katilą kaip ir neturiu, bet kažkodėl viduj baisiai to noriu :) Kad tą padaryti, reiktų pirkti kolektoriaus valdiklį, montuoti termo galvas, kambario termostatnius daviklius ir sąmata gautųsi tokia, kuri neatsipirktų ir per 10 metų :) Būtų aišku variantas, jungti sistemą tiesiai prie katilo per Modbus protokolą, nes katilas tokį kaip ir palaiko, bet ši jungtis yra jau užimta, nes prie jos yra prijungtas kambario daviklis. tad variantus kaip suprantu turiu šiuos. 

a) Atjungti kambario daviklį ir perimti pilną katilo valdymą į savo rankas (Šito varianto labai nenorėčiau)

b) Yra rinkoj gateway'ų perkuriuos galima sujungti daugiau nei viena Modbus masterį, bet patirties su tuo neturiu...

c) per zigbee protokolą esu pajungęs kelete pigių Xiaomi temperatūros daviklių, kurie galėtų atstoti brangius kambario termostatinius daviklius, o galvas galėčiau tiesiog pats valdyti relių pagalba. Bet kažkodėl šio varianto labai nenoriu. Aš į visą namo automatizaciją žiūriu daugiau kaip į "centriuką" kuris apjungia skirtingas sistemas ir baisiai nenoriu "priburti" kažkokių nestandartinių sprendimų, kurie tarkime, ateities šeimininkams (jei kada sugalvotume parduoti namus) taptų papildomu galvos skausmu. 

d) Turbūt yra ir kitų variantų, kurių dar nežinau :) jei kas turit įdėjų - labai lauksiu :)

2) Akvariumo vandens valdymas

3) Kameros

4) Įdėjos kurios dar aus į galvą :)

Tam kartui tiek.

Rekuperacija

Mūsų blogas stipriai atsilieka nuo statybų eigos, bet šįkart nutariau parašyti apie vėdinimą, kuris pilnai ir teisingai pradėjo funkcionuoti tik prieš keletą mėnesių, bet apie viską nuo pradžių:)

Pradžioje pasidarėme namo vėdinimo projektą, pagal kurį vėliau buvo sumontuoti visi ortakiai, slopintuvai ir pan. Projektas atrodo taip:

Oro tiekimas vyksta į gyvenamas patalpas, o šalinimas tik iš pagalbinių patalų (wc, sandėliuko, pirties, virtuvės).

Ilgai svarstėme, ką daryti su gartraukiu, tačiau pasirinkome variantą jungtį jį tiesiai į kamino šachtą, apeinant rekuperatorių. Priimant tokį sprendimą, labai svarbu nusivesti vieną dvigyslį laiduką nuo gartraukio iki rekuperatoriaus tam, kad gartraukio veikimo metu rekuperatorius persijungtų į "virtuvės režimą" ir paskirstytų oro srautą santykiu 80% padavimas 20% ištraukimas. Taip neturime problemų su krentančiu slėgiu namuose, kuomet gartraukis ištraukia daugiau oro, nei rekuperatorius į jį paduoda. 

Pagal projektą, vienoje vietoje, buvo numatytas mūro žiedo kirtimas, ko aš labai nenorėjau, tad eigoje pasikonsultavus su projektuotoju priėmėme sprendimą šiek tiek projektą pakoreguoti. Pakeitimas realybėje atrodo taip: 

Ties praėjimu iš svetainės į miegamųjų koridorių, ortakiais žiedą "apėjome" :) taip išsaugojome jo vientisumą.

Ortakiai pagal projektą buvo numatyti skardiniai, tad projektuojant stengėmės juos išdėstyti patalpų pakrasčiuose, taip išsaugant kuo didesnį lubų aukštį.

Visi šie darbai ėjose kaip iš pypkės, iki nusipirkome ir susimontavome rekuperatorių :) Pasirinkome amalvos rekuperatorių Domekt R300v. Jo galingumas 324w, ir kas kiek neįprastą kitiems rekuperatoriams jo korpusas pagamintas iš "putplasčio" ir atrodo jis taip:

Čia visi smagumai ir prasidėjo. Pradžioj atkreipėme dėmesį, kad jis dirbo išties garsiai. Pradėjau klausinėtis draugų ir pažįstamų, kaip rekuperatorius dirba pas juos namuose, ar labai girdisi ir pan. 

Nes įjungus 100% galingumu, buvo galimą jį girdėti ir kitam namo gale. Išsikvietėme amalvos serviso žmones, kad pamatuotų garso lygį. Pats namie nebuvau, tikslių skaičių neturiu, bet telefonu informavo, kad rekuperatorius tikrai viršija specifikacijoje pateiktus skaičius. Sutarėme, kad jie pagalvos ir pasiūlys sprendimą. Vėliau susiskambinus sutarėme, kad jie apklijuos rekuperatorių garsą izoliuojančia medžiaga. Šis sprendimas nebuvo labai priimtinas, bet susitaikėm su tuo, kad tegul rekuperatorius dirba tyliau, kad ir kaip jis negražiai beatrodytų. Apklijavimas kažkiek garsą prislopino, tačiau vistiek jis dirbo GARSIAI. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo bėda. Kiek vėliau pradėjo varvėti vanduo. Viskas atrodė taip:

Teko vėl skambinti servisui ir prašyti šį gedimą šalinti. Meistrams atvykus paaiškėjo, kad mūsų rekuperatoriuje sudėtos, kažkokios "senesnės" tarpinės ir pakeitus jas naujasnėmis, problemos neliks. Iš ties taip ir buvo:) 

Būtų juokinga jei nebūtų graudu, bet tarp šių problemų nuolat turėjome ir kitą problemą, kad rekuperatorius išsijunginėdavo. Kas kelias dienas išmesdavo klaidą "Overheated" ir išsijungdavo. Dukart meistrai važiavo spręsti problemos, bandydami atnaujinti įrenginio programinės įrangos versiją, vėliau tiesiog man atsiųsdavo failiuką, kurį pats įdiegdavau... Tačiau, kad ir ką bemėginome problemos pašalinti nepavyko.

Vieną dieną atsikėliau ir pasakiau gana, reikia grąžinti rekuperatorių ir mėginti ieškoti kažko kito.

Šią žinią pranešiau Amalvai ir buvau maloniai nustebęs, kad jie be didesnių atsikalbinėjimų sutiko įrenginį priimti. 

Ilgai paieškom neužsiėmiau ir nutariau, kad reikia imti ne vieno žmogaus jau išmėgintą ir naudojamą įrenginį (iš tos pačios amalvos)  Domekt R 450V. Jis yra senesnio modelio, tačiau ne "putplastyje" ir laiko patikrintas (nors amalvos žmonės sakė, kad problema dėl overheated niekur nedings). 

Tik paleidūs šį rekuperatorių garsas prilygo Mocarto simfonijai :) Rekuperatorius dirba mažiausiai 2-3 kartus tyliau. Taip pat pasijuto ir galios skirtumas. Nuo paleidimo neturėjome jokių problemų!

Šiai dienai atsidarius komfovent puslapį, nuotraukoje matau, kad modelis R 300 V jau atrodo kitaip. Įdomu ar kažka patobulino? Reiktų pasidomėti...

Vienas iš smagesnių dalykų, ką turi šie domekt rekuperatoriai yra galimybė juos jungti prie interneto. Jie turi integruotus Ip modulius savyje. Kiek domėjausi kitais gamintojų rekuperatoriais, jiems reikia pirkti atskirus IP priedelius.

Taip pat turi tiek web tiek mobilią sąsajas jų valdymui. Turint tokį funkcionamulą, nebelieka tikslo pirkti valdymo pulto, kuris kainuoja ~150EUR. 

Mūsų atveju, mes padarėme dar šiek tiek kitaip. Nusipirkome mažai naudotą plančetę ir rėmelį iš ebay jos montavimui prie sienos. Susiprogramavome elementarią mob app, į kurią įsidėjome amalvos suprogramuotą web interfesą. Taip galime tiek apšvietimą tiek vėdinimą valdyti per vieną mūsų pačių vystomą aplikaciją. Sprendimas atrodo taip:

Kad ir kaip sunkiai mums sekėsi su pirmuoju rekuperatorium, Amalvos darbu likome patenkinti. Visada laiku reagavo į mūsų pastabas ir problemas stengėsi spręsti kaip galima greičiau. 

Fasado šiltinimas - pirmas etapas

Pirmą etapą baigtas sėkmingai. Jis užtruko kur kas ilgiau nei planavome, nes dar vasaros pradžioj sužinojome, kad tie žmonės su kuriais dar žiemą tarėmės dėl fasado darbų, pas mus nebeketina ateiti, nes gavo didelį užsakymą ir mums laiko paprasčiausiai nebeturi. Po tokios žinios, teko greit suktis iš padėties ir ieškoti kitų meistrų, kurie galėtų apklijuoti fasadą ir paruošti klinkerio klijavimui. Kiek paskambinėjus draugams, gavau Minvydo kontaktą, su kuriuo jau kitą dieną susitikau ir aptarėme darbus. Teko sutikti su sąlyga, kad mūsų objektas bus įterptas į tarpą tarp kitų užsakymų ir darbai bus atliekami jiems randant vieną kitą laisvesnę dieną.

Pradžioje buvo klijuojamas cokolis, tad prieš klijavimą visą jį nutepiau hidroizoliacija.

Tam, kad išvengti nesandarumo tarp cokolio ir  fasado putplasčio  susijungimo dėjome besiplečiančią juostelę

Apatinė cokolio dalis buvo nupjaunama ~45 laipsnių kampu. Kiek tas duoda naudos sunku pasakyt, bet pasak fasado meistrų, jie daro taip visada. Pasak jų žemė iš apačios ne taip laužo putplastį, o jį labiau spaudžia prie pamato.

Cokolį šiltinome 20cm EPS100. Naudojome lapus 1m x 1m. Kai sutvarkysime gerbūvį, jo matysis tik ~10cm, tad apie 90cm jo pasislėps žemėje. Taip maksimaliai išvengsime šalčio tilto. Namo sienas šiltinome 25cm Neoporu EPS 70. Naudojome nefrezuotą. Tokį rekomendavo tiek fasadininkai tiek konstruktorius. Visi tarpai tarp susidūrimų buvo užpurkšti putomis.

Putplastį virš mūrloto iškėlėme papildomai ~45cm, tam kad suformuotume "lovį", į kurį vėliau pripūtėme birios vatos. Mazgas gavosi iš ties šiltas. Darant stogą su standartinėmis gegnėmis taip padaryti būtų nepavykę. Gegnės tvirtinamos tiesiai prie mūrloto ir tarpas tarp plėvėlės ir mūrloto lieka ganėtinai nedidelis, kad pripūsti reikiama kiekį vatos. .

Tarp lango rėmo ir putplasčio visur dėjome besiplečiančią juostelę, o garaže, kur langas nebuvo išnešamas į išorę, papildomai apklijavome bitumo/aliuminio plėvelę.

Tiesa, kadangi garažas bus nešildomas, jį šiltinome 15cm Neoporu EPS 70.

Kadangi namo fasadas yra ruošiamas klinkerio klijavimui, armavimui naudojome tvirtesnį tinklelį (220kg/kv.m).

Iškart po armavimo sekdavo fasado smeigiavimas.

Fasado paruošimas klinkerio klijavimui baigtas. Klinkeriu klijuosime jau tik kitais metais, nes šiems  darbams orai jau nebetinkami.

Perdangos šiltinimas

Dar vienas etapas įveiktas :) kaip bebūtų keista, tačiau viskas ėjosi kaip per sviestą.

Ilgai galvojau kokią medžiagą pasirinkti nes šiai dienai variantų tikrai yra: Putplastis, ekovata, akmens vata (biri/plokštės), stiklo vata,  poliuretano plokštės, purškiamas poliuretanas ir t.t. kiekvienas su savo pliusais ir minusais. Tad teko atmetimo būdų rasti sau tinkamiausią variantą.

Akmens vata plokštėmis
šį variantą atmetėme iškart, nes tarp tokio "miško" santvarų santvarėlių, būtų tiesiog fiziškai neįmanoma sukloti visko kokybiškai. Toks darbas taip pat pareikalautų labai daug laiko. Štai kaip atrodo "miškas".

Purškiamas poliuretanas
konsultavausi su santvarų gamintojais, tai jie rekomendavo šios medžiagos nesirinkti.  Jie patys tokį šiltinimo būdą savo praktikoje taiko tik pramoniniuose objektuose, fermose, angaruose. Įstrigo jų komentaras, kad po išpurškimo iš vis keletą dienų negalima eiti į patalpas, nes ore tvyro "chemija".

Poliuretano plokštės
didelė kaina

Stiklo vata
per daug nesigilinau, tačiau artimiausia šiai šiltinimo meždiagai, kita medžiaga akmens vata, kuri man labiau prie širdies.

taigi liko du realūs kandidatai: biri akmens vata bei eko vata. 
Eko vata kiek žinau pasižymi ir geresnėm šiluminėm ir garso savybėm, tačiau taip jau gavosi gyvenime, kad teko stebėti kaip dega stogas, kuris buvo šiltintas būtent eko vata. Tąkart gaisrininkai minėjo, kad "nespėja važiuot gesint" stogų šiltintų šia vata. Kiek ten tiesos jų žodžiuose aš netikrinau, tačiau man tai buvo rimtas argumentas, šios medžiagos nesirinkti. Nors kaip deklaruoja gamintojai, ekovata yra įmirkytą "druskose" ir degimo metu ji virsta vandeniu, ko pasekoje silpsta degimo procesas...Kaip bebūtų, mes pasirinkome birią akmens vatą ir sprendimu esame patenkinti.


Pats šiltinimas truko gerą dieną, tačiau pasiruošimui laiko reikėjo kur kas daugiau.
Turėdamas laisvo laiko, tvirtinau 5cm x 5cm bruselius prie santvarų ir per geras kelias dienas susisukau visą kūba bruselių :) Tvirtinimui naudojau ESSVE medsraigčius 5x100.

Supratęs, kad plėvelės tvirtinimas pareikalaus dvigubai daugiau laiko, nusprendžiau šį darbą patikėti tiems, kas iš to valgo duoną :)

Plėvelę pasirinkome atspindinčią/armuotą. Ją prie bruselių tvirtinome "makaronais" 5cm x 2,5cm, kas 25cm.

Plėvelę prie sienos klijavome lipnia juostele.

Fasado putplastį klijavome iškeldami jį apie 50cm aukščiau žiedo. Taip suformavome tam tikrą lovį, į kurį pripūtėmę vatą.

Taip atrodo dalis apšiltinto ploto.

Darbus atliko http://www.purskiamavata.lt/. Jų darbų esu daugiau nei patenkintas. Jei visi dirbtų taip kaip ši komanda, statybos būtų vienas malonumas. Viską atliko laiku ir tinkamai. Po darbų susitvarkė ir visas šiukšles išsivežė.

Grindys išbetonuotos!

Labai smagus etapas įveiktas. Išties negalvojau, kad šis etapas pareikalaus tiek daug pastangų, tačiau viską darant teisingai, kiekviena smulkmena užtrunka ilgai.
Pats grindų betonavimas yra tik gėlytės lyginant su darbais, kuriuos reikia nuveikti iki to. Tad apie viską iš pradžių.
Dar labai ankstyvame statybų etape, kai nebuvo net stogo, pradėjome vedžioti elektros laidus po grindimis. Vėliau sekė nulinės kanalizacijos įrengimas bei sienų tinkavimas. Nutinkuoti sienas norėjau prieš įrengiant grindis, nes kaip žinia tinkavimas labai purvinas darbas :) Tada susiradau porą vietinių gyventojų, kurie sutiko man padėti su grindų paruošimu. Vyrai šį darbą buvo darę jau ne kartą, tad grunto išlyginimą jie ir atliko. Pradžioj neįvertinę, jog po vibravimo grindų sluoksnis šiek tiek pakris, puolė išvežinėti gruntą iš namo, kad pasiekti projektinį aukštį. Tačiau po grindų suvibravimo paaiškėjo, kad dalį grunto teks parvėžti atgal :)

Prieš vibravimą, visą gruntą nuo širdies suliejome vandeniu ir kelis kartus prasiėjome su vibro plokšte. Tada sekė trūkstamo grunto užvežimas atgal į namą ir pakartotinis grunto sulaistymas ir vibravimas. Vėliau vyrai susistatė metalinius strypus, pagal kuriuos jau tiksliai lygino viršutinį sluoksnį, o nelygumus palygindavo užpildami sijotu smėliu, kuris buvo likęs nuo mūrijimo.
Tada pakartotinai prasieidavo su rankiniu "tankintuvu", kurį pasigamino vietoje.

Šie darbai, dirbant vakarais užtruko gerą savaitę.
Vėliau klojome plėvelę (vieni ją kloja, kiti ne, tačiau mes nusprendėme, kad blogiau nebus)

Grindims užsakėme EPS 100 putlplastį, kurį klojome dviem sluoksniais 20cm ir 5cm perdengimui.

Manau, kad geriau būtų buvę kloti 10cm 10cm 5cm, tačiau visus tarpus tarp plokščių ir sienų sąžiningai užpurškėme putomis, tad turėtų būti gerai :)

Kadangi tuo pat metu, vyko ir fasado šiltinimo darbai, iš darbininkų pasiskolinau stakles, su kuriomis ir pjausčiau putplastį. Be jų darbas būtų užtrukęs kur kas ilgiau, nes perpjauti 20cm lapą yra reikalų.

Ties vitrininiais langais, pasikonsultavęs su fasadininkais, pasigamindavome tokią detalę, kurią klijuodavome prie rostverko.

Detalę klijavome atitraukę nuo lango 1-2cm, o tarpą vėliau užpurkšime mėlynomis, elastingomis putomis.

Vietoje, kur stovės akvariumas, naudojome ekstrudinį putplastį...

Vėliau sekė vandentiekio darbai.

Į

Į kiekvieną tašką buvo vedamas vientisas vamzdis. Grindyse nedarėme jokių sujungimų. Tam pasistatėme kolektorių, į kurį visus vamzdžius ir suvedėme.

Klojome plėvelę ir montavome tinklą 20x20. 

Grindiniam šildymui pasirinkome Tece vamzdį 16mm diametro. Projektą nemokamai suprojektavo tece atstovai.

Iš katilinės, nuo kolektoriaus, per tambūrą buvo vedami vamzdžiai į svetainę ir virtuvę. Vamzdžių gavosi iš ties tankiai, tad teko, kas antrą iš jų įvilkti į kevalą.

Pats betonavimas 192kv užtruko 8val. Vyrai dirbo penkiese.

Vyrai tinklą vis pakeldavo su kabliu, kad negulėtų ant žemės. Kur matydavau, kad pakelimas nebuvo pakankamas, pats pakeldavau papildomai :)

Nuo pamatų buvo likę armatūros karkasas, tad jį įbetonavome vietoje, kur stovės akvariumas.

Į betoną papildomai pylėme plaušą, kuris dar labiau suriša betoną, nors tai nėra būtina. Tai man kainavo papildomus 55eurus. Betono sluoksnis gavosi 7-8cm.

Prieš betonavimą paaiškėjo, kad vitrininiai langai yra sumontuoti kiek per žemai, tad tarp varčios ir švarių grindų liks tik ~2cm. Reik tikėtis to pakaks.