2018 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Rekuperacija

Mūsų blogas stipriai atsilieka nuo statybų eigos, bet šįkart nutariau parašyti apie vėdinimą, kuris pilnai ir teisingai pradėjo funkcionuoti tik prieš keletą mėnesių, bet apie viską nuo pradžių:)

Pradžioje pasidarėme namo vėdinimo projektą, pagal kurį vėliau buvo sumontuoti visi ortakiai, slopintuvai ir pan. Projektas atrodo taip:


Oro tiekimas vyksta į gyvenamas patalpas, o šalinimas tik iš pagalbinių patalų (wc, sandėliuko, pirties, virtuvės).

Ilgai svarstėme, ką daryti su gartraukiu, tačiau pasirinkome variantą jungtį jį tiesiai į kamino šachtą, apeinant rekuperatorių. Priimant tokį sprendimą, labai svarbu nusivesti vieną dvigyslį laiduką nuo gartraukio iki rekuperatoriaus tam, kad gartraukio veikimo metu rekuperatorius persijungtų į "virtuvės režimą" ir paskirstytų oro srautą santykiu 80% padavimas 20% ištraukimas. Taip neturime problemų su krentančiu slėgiu namuose, kuomet gartraukis ištraukia daugiau oro, nei rekuperatorius į jį paduoda. 

Pagal projektą, vienoje vietoje, buvo numatytas mūro žiedo kirtimas, ko aš labai nenorėjau, tad eigoje pasikonsultavus su projektuotoju priėmėme sprendimą šiek tiek projektą pakoreguoti. Pakeitimas realybėje atrodo taip: 
Ties praėjimu iš svetainės į miegamųjų koridorių, ortakiais žiedą "apėjome" :) taip išsaugojome jo vientisumą.

Ortakiai pagal projektą buvo numatyti skardiniai, tad projektuojant stengėmės juos išdėstyti patalpų pakrasčiuose, taip išsaugant kuo didesnį lubų aukštį.




Visi šie darbai ėjose kaip iš pypkės, iki nusipirkome ir susimontavome rekuperatorių :) Pasirinkome amalvos rekuperatorių Domekt R300v. Jo galingumas 324w, ir kas kiek neįprastą kitiems rekuperatoriams jo korpusas pagamintas iš "putplasčio" ir atrodo jis taip:
Čia visi smagumai ir prasidėjo. Pradžioj atkreipėme dėmesį, kad jis dirbo išties garsiai. Pradėjau klausinėtis draugų ir pažįstamų, kaip rekuperatorius dirba pas juos namuose, ar labai girdisi ir pan. 
Nes įjungus 100% galingumu, buvo galimą jį girdėti ir kitam namo gale. Išsikvietėme amalvos serviso žmones, kad pamatuotų garso lygį. Pats namie nebuvau, tikslių skaičių neturiu, bet telefonu informavo, kad rekuperatorius tikrai viršija specifikacijoje pateiktus skaičius. Sutarėme, kad jie pagalvos ir pasiūlys sprendimą. Vėliau susiskambinus sutarėme, kad jie apklijuos rekuperatorių garsą izoliuojančia medžiaga. Šis sprendimas nebuvo labai priimtinas, bet susitaikėm su tuo, kad tegul rekuperatorius dirba tyliau, kad ir kaip jis negražiai beatrodytų. Apklijavimas kažkiek garsą prislopino, tačiau vistiek jis dirbo GARSIAI. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo bėda. Kiek vėliau pradėjo varvėti vanduo. Viskas atrodė taip:



Teko vėl skambinti servisui ir prašyti šį gedimą šalinti. Meistrams atvykus paaiškėjo, kad mūsų rekuperatoriuje sudėtos, kažkokios "senesnės" tarpinės ir pakeitus jas naujasnėmis, problemos neliks. Iš ties taip ir buvo:) 

Būtų juokinga jei nebūtų graudu, bet tarp šių problemų nuolat turėjome ir kitą problemą, kad rekuperatorius išsijunginėdavo. Kas kelias dienas išmesdavo klaidą "Overheated" ir išsijungdavo. Dukart meistrai važiavo spręsti problemos, bandydami atnaujinti įrenginio programinės įrangos versiją, vėliau tiesiog man atsiųsdavo failiuką, kurį pats įdiegdavau... Tačiau, kad ir ką bemėginome problemos pašalinti nepavyko.

Vieną dieną atsikėliau ir pasakiau gana, reikia grąžinti rekuperatorių ir mėginti ieškoti kažko kito.
Šią žinią pranešiau Amalvai ir buvau maloniai nustebęs, kad jie be didesnių atsikalbinėjimų sutiko įrenginį priimti. 
Ilgai paieškom neužsiėmiau ir nutariau, kad reikia imti ne vieno žmogaus jau išmėgintą ir naudojamą įrenginį (iš tos pačios amalvos)  Domekt R 450V. Jis yra senesnio modelio, tačiau ne "putplastyje" ir laiko patikrintas (nors amalvos žmonės sakė, kad problema dėl overheated niekur nedings). 

Tik paleidūs šį rekuperatorių garsas prilygo Mocarto simfonijai :) Rekuperatorius dirba mažiausiai 2-3 kartus tyliau. Taip pat pasijuto ir galios skirtumas. Nuo paleidimo neturėjome jokių problemų!

Šiai dienai atsidarius komfovent puslapį, nuotraukoje matau, kad modelis R 300 V jau atrodo kitaip. Įdomu ar kažka patobulino? Reiktų pasidomėti...

Vienas iš smagesnių dalykų, ką turi šie domekt rekuperatoriai yra galimybė juos jungti prie interneto. Jie turi integruotus Ip modulius savyje. Kiek domėjausi kitais gamintojų rekuperatoriais, jiems reikia pirkti atskirus IP priedelius.

Taip pat turi tiek web tiek mobilią sąsajas jų valdymui. Turint tokį funkcionamulą, nebelieka tikslo pirkti valdymo pulto, kuris kainuoja ~150EUR. 
Mūsų atveju, mes padarėme dar šiek tiek kitaip. Nusipirkome mažai naudotą plančetę ir rėmelį iš ebay jos montavimui prie sienos. Susiprogramavome elementarią mob app, į kurią įsidėjome amalvos suprogramuotą web interfesą. Taip galime tiek apšvietimą tiek vėdinimą valdyti per vieną mūsų pačių vystomą aplikaciją. Sprendimas atrodo taip:


Kad ir kaip sunkiai mums sekėsi su pirmuoju rekuperatorium, Amalvos darbu likome patenkinti. Visada laiku reagavo į mūsų pastabas ir problemas stengėsi spręsti kaip galima greičiau. 







2017 m. spalio 12 d., ketvirtadienis

Fasado šiltinimas - pirmas etapas

Pirmą etapą baigtas sėkmingai. Jis užtruko kur kas ilgiau nei planavome, nes dar vasaros pradžioj sužinojome, kad tie žmonės su kuriais dar žiemą tarėmės dėl fasado darbų, pas mus nebeketina ateiti, nes gavo didelį užsakymą ir mums laiko paprasčiausiai nebeturi. Po tokios žinios, teko greit suktis iš padėties ir ieškoti kitų meistrų, kurie galėtų apklijuoti fasadą ir paruošti klinkerio klijavimui. Kiek paskambinėjus draugams, gavau Minvydo kontaktą, su kuriuo jau kitą dieną susitikau ir aptarėme darbus. Teko sutikti su sąlyga, kad mūsų objektas bus įterptas į tarpą tarp kitų užsakymų ir darbai bus atliekami jiems randant vieną kitą laisvesnę dieną.

Pradžioje buvo klijuojamas cokolis, tad prieš klijavimą visą jį nutepiau hidroizoliacija.

Tam, kad išvengti nesandarumo tarp cokolio ir  fasado putplasčio  susijungimo dėjome besiplečiančią juostelę

Apatinė cokolio dalis buvo nupjaunama ~45 laipsnių kampu. Kiek tas duoda naudos sunku pasakyt, bet pasak fasado meistrų, jie daro taip visada. Pasak jų žemė iš apačios ne taip laužo putplastį, o jį labiau spaudžia prie pamato.
Cokolį šiltinome 20cm EPS100. Naudojome lapus 1m x 1m. Kai sutvarkysime gerbūvį, jo matysis tik ~10cm, tad apie 90cm jo pasislėps žemėje. Taip maksimaliai išvengsime šalčio tilto. Namo sienas šiltinome 25cm Neoporu EPS 70. Naudojome nefrezuotą. Tokį rekomendavo tiek fasadininkai tiek konstruktorius. Visi tarpai tarp susidūrimų buvo užpurkšti putomis.





Putplastį virš mūrloto iškėlėme papildomai ~45cm, tam kad suformuotume "lovį", į kurį vėliau pripūtėme birios vatos. Mazgas gavosi iš ties šiltas. Darant stogą su standartinėmis gegnėmis taip padaryti būtų nepavykę. Gegnės tvirtinamos tiesiai prie mūrloto ir tarpas tarp plėvėlės ir mūrloto lieka ganėtinai nedidelis, kad pripūsti reikiama kiekį vatos. .

Tarp lango rėmo ir putplasčio visur dėjome besiplečiančią juostelę, o garaže, kur langas nebuvo išnešamas į išorę, papildomai apklijavome bitumo/aliuminio plėvelę.

Tiesa, kadangi garažas bus nešildomas, jį šiltinome 15cm Neoporu EPS 70.
Kadangi namo fasadas yra ruošiamas klinkerio klijavimui, armavimui naudojome tvirtesnį tinklelį (220kg/kv.m).


Iškart po armavimo sekdavo fasado smeigiavimas.


Fasado paruošimas klinkerio klijavimui baigtas. Klinkeriu klijuosime jau tik kitais metais, nes šiems  darbams orai jau nebetinkami.

2017 m. rugsėjo 27 d., trečiadienis

Perdangos šiltinimas

Dar vienas etapas įveiktas :) kaip bebūtų keista, tačiau viskas ėjosi kaip per sviestą.

Ilgai galvojau kokią medžiagą pasirinkti nes šiai dienai variantų tikrai yra: Putplastis, ekovata, akmens vata (biri/plokštės), stiklo vata,  poliuretano plokštės, purškiamas poliuretanas ir t.t. kiekvienas su savo pliusais ir minusais. Tad teko atmetimo būdų rasti sau tinkamiausią variantą.

Akmens vata plokštėmis
šį variantą atmetėme iškart, nes tarp tokio "miško" santvarų santvarėlių, būtų tiesiog fiziškai neįmanoma sukloti visko kokybiškai. Toks darbas taip pat pareikalautų labai daug laiko. Štai kaip atrodo "miškas".




Purškiamas poliuretanas
konsultavausi su santvarų gamintojais, tai jie rekomendavo šios medžiagos nesirinkti.  Jie patys tokį šiltinimo būdą savo praktikoje taiko tik pramoniniuose objektuose, fermose, angaruose. Įstrigo jų komentaras, kad po išpurškimo iš vis keletą dienų negalima eiti į patalpas, nes ore tvyro "chemija".

Poliuretano plokštės
didelė kaina

Stiklo vata
per daug nesigilinau, tačiau artimiausia šiai šiltinimo meždiagai, kita medžiaga akmens vata, kuri man labiau prie širdies.

taigi liko du realūs kandidatai: biri akmens vata bei eko vata. 
Eko vata kiek žinau pasižymi ir geresnėm šiluminėm ir garso savybėm, tačiau taip jau gavosi gyvenime, kad teko stebėti kaip dega stogas, kuris buvo šiltintas būtent eko vata. Tąkart gaisrininkai minėjo, kad "nespėja važiuot gesint" stogų šiltintų šia vata. Kiek ten tiesos jų žodžiuose aš netikrinau, tačiau man tai buvo rimtas argumentas, šios medžiagos nesirinkti. Nors kaip deklaruoja gamintojai, ekovata yra įmirkytą "druskose" ir degimo metu ji virsta vandeniu, ko pasekoje silpsta degimo procesas...Kaip bebūtų, mes pasirinkome birią akmens vatą ir sprendimu esame patenkinti.


Pats šiltinimas truko gerą dieną, tačiau pasiruošimui laiko reikėjo kur kas daugiau.
Turėdamas laisvo laiko, tvirtinau 5cm x 5cm bruselius prie santvarų ir per geras kelias dienas susisukau visą kūba bruselių :) Tvirtinimui naudojau ESSVE medsraigčius 5x100.




Supratęs, kad plėvelės tvirtinimas pareikalaus dvigubai daugiau laiko, nusprendžiau šį darbą patikėti tiems, kas iš to valgo duoną :)

Plėvelę pasirinkome atspindinčią/armuotą. Ją prie bruselių tvirtinome "makaronais" 5cm x 2,5cm, kas 25cm.





Plėvelę prie sienos klijavome lipnia juostele.

Fasado putplastį klijavome iškeldami jį apie 50cm aukščiau žiedo. Taip suformavome tam tikrą lovį, į kurį pripūtėmę vatą.



Taip atrodo dalis apšiltinto ploto.

Darbus atliko http://www.purskiamavata.lt/. Jų darbų esu daugiau nei patenkintas. Jei visi dirbtų taip kaip ši komanda, statybos būtų vienas malonumas. Viską atliko laiku ir tinkamai. Po darbų susitvarkė ir visas šiukšles išsivežė.

2017 m. rugpjūčio 24 d., ketvirtadienis

Grindys išbetonuotos!

Labai smagus etapas įveiktas. Išties negalvojau, kad šis etapas pareikalaus tiek daug pastangų, tačiau viską darant teisingai, kiekviena smulkmena užtrunka ilgai.
Pats grindų betonavimas yra tik gėlytės lyginant su darbais, kuriuos reikia nuveikti iki to. Tad apie viską iš pradžių.
Dar labai ankstyvame statybų etape, kai nebuvo net stogo, pradėjome vedžioti elektros laidus po grindimis. Vėliau sekė nulinės kanalizacijos įrengimas bei sienų tinkavimas. Nutinkuoti sienas norėjau prieš įrengiant grindis, nes kaip žinia tinkavimas labai purvinas darbas :) Tada susiradau porą vietinių gyventojų, kurie sutiko man padėti su grindų paruošimu. Vyrai šį darbą buvo darę jau ne kartą, tad grunto išlyginimą jie ir atliko. Pradžioj neįvertinę, jog po vibravimo grindų sluoksnis šiek tiek pakris, puolė išvežinėti gruntą iš namo, kad pasiekti projektinį aukštį. Tačiau po grindų suvibravimo paaiškėjo, kad dalį grunto teks parvėžti atgal :)




Prieš vibravimą, visą gruntą nuo širdies suliejome vandeniu ir kelis kartus prasiėjome su vibro plokšte. Tada sekė trūkstamo grunto užvežimas atgal į namą ir pakartotinis grunto sulaistymas ir vibravimas. Vėliau vyrai susistatė metalinius strypus, pagal kuriuos jau tiksliai lygino viršutinį sluoksnį, o nelygumus palygindavo užpildami sijotu smėliu, kuris buvo likęs nuo mūrijimo.
Tada pakartotinai prasieidavo su rankiniu "tankintuvu", kurį pasigamino vietoje.


Šie darbai, dirbant vakarais užtruko gerą savaitę.
Vėliau klojome plėvelę (vieni ją kloja, kiti ne, tačiau mes nusprendėme, kad blogiau nebus)

Grindims užsakėme EPS 100 putlplastį, kurį klojome dviem sluoksniais 20cm ir 5cm perdengimui.
Manau, kad geriau būtų buvę kloti 10cm 10cm 5cm, tačiau visus tarpus tarp plokščių ir sienų sąžiningai užpurškėme putomis, tad turėtų būti gerai :)

Kadangi tuo pat metu, vyko ir fasado šiltinimo darbai, iš darbininkų pasiskolinau stakles, su kuriomis ir pjausčiau putplastį. Be jų darbas būtų užtrukęs kur kas ilgiau, nes perpjauti 20cm lapą yra reikalų.


Ties vitrininiais langais, pasikonsultavęs su fasadininkais, pasigamindavome tokią detalę, kurią klijuodavome prie rostverko.


Detalę klijavome atitraukę nuo lango 1-2cm, o tarpą vėliau užpurkšime mėlynomis, elastingomis putomis.



Vietoje, kur stovės akvariumas, naudojome ekstrudinį putplastį...


Vėliau sekė vandentiekio darbai.

Į kiekvieną tašką buvo vedamas vientisas vamzdis. Grindyse nedarėme jokių sujungimų. Tam pasistatėme kolektorių, į kurį visus vamzdžius ir suvedėme.

Klojome plėvelę ir montavome tinklą 20x20. 


Grindiniam šildymui pasirinkome Tece vamzdį 16mm diametro. Projektą nemokamai suprojektavo tece atstovai.

Iš katilinės, nuo kolektoriaus, per tambūrą buvo vedami vamzdžiai į svetainę ir virtuvę. Vamzdžių gavosi iš ties tankiai, tad teko, kas antrą iš jų įvilkti į kevalą.



Pats betonavimas 192kv užtruko 8val. Vyrai dirbo penkiese.

Vyrai tinklą vis pakeldavo su kabliu, kad negulėtų ant žemės. Kur matydavau, kad pakelimas nebuvo pakankamas, pats pakeldavau papildomai :)

Nuo pamatų buvo likę armatūros karkasas, tad jį įbetonavome vietoje, kur stovės akvariumas.
Į betoną papildomai pylėme plaušą, kuris dar labiau suriša betoną, nors tai nėra būtina. Tai man kainavo papildomus 55eurus. Betono sluoksnis gavosi 7-8cm.

Prieš betonavimą paaiškėjo, kad vitrininiai langai yra sumontuoti kiek per žemai, tad tarp varčios ir švarių grindų liks tik ~2cm. Reik tikėtis to pakaks.





2017 m. liepos 7 d., penktadienis

Stogas baigtas.

Tikėjau, kad stogo darbai eis šiek tiek greičiau, tačiau mūsų stogas yra ganėtinai sudėtingas, tad vyrams teko nemažai paplušėti. Kaip jie patys sako, prabangus stogas yra tas, kuris turi 8 šlaitus, o pas jus 10! Bet apie viską nuo pradžių.

Dar namo projektavimo metu pasitarę su architekte, o vėliau ir su konstruktoriumi, priėmėme sprendimą, kad namo stogui naudosime ne standartines gegnes, o gamykloje pagamintas santvaras.
Kas nulėmė tokį sprendimą? Svetainėje ir garaže yra per dideli tarpatramiai, tad būtų tekę arba papildomas nešančias sienas mūryti, arba naudoti metalines sijas, į kurias būtume atrėmę stogą..To pasekoje daugiau pamato, daugiau darbo, 
Dar žiemą pradėjau ieškoti, kur galėčiau užsakyti jų gamybą, Lietuvoje įmonių, kurios užsiima santvarų gamyba, kiek man pavyko rasti, yra 5-6. Kainos jose daugiau mažiau panašios. Įmonė kuri projektuoja santvaras yra turbūt vienintelė "Statybų lyga" ir visos gamyklos naudojasi jų paslaugom. Tad kur besikreipdavau dėl kainos, visi jau mano projektą turėdavo, užtekdavo tik pasakyti projekto numerį ir jie pateikdavo savo kainą. Sutarus dėl gamybos, teko ieškoti, kas jas sumontuos. Norėjau pasirinkti tokią įmonę, kuri būtent specializuotųsi santvarų montavime, ir tokią įmonę man rekomendavo "Statybų lygą". Susitikau su direktoriumi iš "Team41 UAB", aptarėme detales, sutarėm kainą ir užsirezervavau laiką stogo darbams ankstyvą pavasarį. 

Dar norėčiau paminėti, kuo santvaros yra pranašesnės už standartines gegnes:

ą) Sunaudojama apie 20% mažiau medienos
b) Reikia mažiau pamato ir mažiau nešančių sienų.
c) Mediena yra reikiamai išdžiovinta, kalibruota ir sertifikuota
d) Stogo konstrukcija surenkama kur kas greičiau nei su paprastom gegnėm.
e) Visas stogo konstruktyvas yra suprojektuotas tos srities profecionalų, kas garantuoja mažiau problemų ateityje. (Taip tikimės :) )


Statybų lyga, pagal pirminius skaičiavimus pradžiai buvo suprojektavę atstumus tarp santvarų 90cm (būtent toks atstumas ir yra dažniausiai projektuojamas santvaroms), tačiau konstruktorius rekomendavo dėti 80cm. Tokį atsumą ir pasirinkome.

Visi pasiruošiamieji darbai buvo atlikti dar žiemą, tad beliko sulaukti pavasario ir pradėti darbus.
Einant mūro darbams į pabaigą, susisiekiau su stogdengiais, informavau juos apie darbų stadiją ir sutarėme dėl darbų starto. Likus kelioms dienoms iki suplanuotų darbų pradžios, vyrai atsivežė pastolius, medieną ir už kelių dienų pradėjo darbus.


Po poros dienų, teko stabdyti darbus, nes tik po mūrlotų sumontavimo pastebėjau, kad mediena  - neimpregnuota. Pasirodo stogdengiai sumaišė užsakovus ir jų mediena pakliuvo mums. Sprendimo variantai buvo du, laukti kol atveš impregnuotą medieną, bet tas būtų užtrukę keletą dienų, arba mūrlotus impregnuoti patiems, Tokį sprendimą ir priėmėme. Vyrams teko numontuoti mūrlotus, juos impregnuoti ir susukti atgal. Džiaugsmo nebuvo nei jų  nei mūsų akyse, tačiau pripažino suklydę ir sukandę dantis trūkumus pašalino. Likusią medieną (grėbestus, makaronus), jau impregnuotą, atsivežėme pakartotinai iš lentpjūvės, o esamą medieną stogdengiai išvežė reikiamam užsakovui :)
Toliau darbai ėjosi kaip iš pypkės.
Atvežtos santvaros



Rezultatas po poros dienų.





Vėliau sekė plėvelės montavimas ir grebėstavimas. Plėvelę pasirinkome tokią:

Čerpes pasirinkome Creaton "Titania" pilkos spalvos. Čerpes užsakėme "Uab Agmeka", jų bendravimu likau patenkintas. 
 Pakalimo spalvą pasirinkome šviesiai pilką, praktiškai baltą.
Pradžioje mediena buvo nugruntuota, o vėliau dažoma. Matosi kamputis jau padažytas, mūsų pasirinkta spalva.

Atkreipkite dėmesį, kad prieš plėvelę, įlajų vietose, buvo dedami skardos lankstiniai, kurie yra kaip apsauga, jei kada prakiurtų plėvelė..taip dar nebuvau matęs niekur, bet stogdengiai taip rekomendavo, tad teko pasitikėti jų kompetencija.


Vėliau sekė sekė čerpių montavimas.

Pradžioj gavosi šioks toks nesusikalbėjimas, Pasirodo, Agmeka per klaidą neįdėjo čerpių laikiklių, tad stogdengiai pagalvoję, kad jų neketiname dėti, dalį stogo sumontavo be jų, tačiau išsiaiškinus tai, teko tą dalį perdėti.
Šiaip, ar tie laikikliai yra būtini yra vieta diskusijai. Pasak stogdengių, tie laikikliai yra tikrai ne būtini ir ne tik Lietuvoje (mes gi visur taupom), bet ir skandinavijos šalyse, kur jie tikrai ne vienus metus praleido montuodami stogus, tų laikiklių niekad nemontuoja. Na, aš laikiaus savo nuomonės, kad laikikliai reikalingi ir juos stogdengiai sumontavo. Vieni juos montuoja kas trečią eilę, kiti kas penktą, pas mus turbūt kas antrą :)

O taip atrodo užbaigtas stogas




Rezutatu esame patenkinti. Ar ateityje rinkčiaus santvaras? - Taip.
Gal pradžioje kaina santvarų ir atrodo kiek didesnė, bet viską įvertinus, kaina gaunasi labai panaši, o gal net ir mažesnė. Pasak Team41 stogdengių, lietuviai vis labiau atranda santvaras ir įvertina jų privalumus.

Dar vienas privalumas, kurio nepaminėjau, jog nebereikia ruošti pagrindo lauko dailylenčių pakalimui. Dailylentės yra kalamos tiesiai prie santvarų ir nereikia jokių papildomų paruošiamųjų darbų.